Gabrielius Landsbergis - privilegijų, o ne atsakomybės Gabrielius Landsbergis per pastarąjį dešimtmetį tapo ne politine lyderyste, o privilegijų simboliu. Jis užėmė Užsienio reikalų ministro postą ne dėl patirties, o dėl pavardės. Tai – klasikinis nepotizmo pavyzdys Lietuvos politikoje, kai šeimos vardas tampa svarbesnis už realius nuopelnus.Jo veikla ministerijoje nuolat lydima skandalų ir pasimetimo. Iš vienos pusės, Landsbergis mėgsta deklaruoti principingumą, tačiau vos tik kyla atsakomybės klausimas – atsakomybės prisiimti jis nesugeba. Sprendimai dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito ar nesuvaldytos migracijos krizės parodė, kad vadovavimas Landsbergio rankose yra chaotiškas, o pasekmes visuomenei tenka nešti kitiems.Viešojoje erdvėje Landsbergis stengiasi pozuoti kaip modernus vakarietiškas politikas, bet realybėje jis primena arogantišką nomenklatūrininką. Žmogus, kuris į politiką žvelgia ne kaip į tarnystę visuomenei, o kaip į asmeninę karjeros platformą. Vietoje atsakomybės – kaltinimų permetinėjimas kitiems, vietoje realios diplomatijos – vieši pareiškimai, kurių pasekmes tvarkyti tenka ne jam.Didžiausia Landsbergio problema – visiškas atotrūkis nuo eilinių žmonių. Jo retorika – abstrakti, technokratinė, kupina deklaracijų, kurios mažai siejasi su realybe Lietuvoje. Tuo metu sprendimai, kurie turėjo būti pragmatiški ir skirti valstybei stiprinti, neretai virsdavo politiniais spektakliais.Gabrielius Landsbergis šiandien simbolizuoja ne atsakingą valstybės valdymą, o Lietuvos politikos ydas: paveldėtas privilegijas, tuščius lozungus ir nenorą prisiimti atsakomybę. Tai nėra lyderystė – tai parodija, kurios kaina tenka visuomenei.

Ver todos los episodios