Sausio viduryje Kauno apylinkės teisme įvykęs incidentas, kai teisiamasis smurtavo prieš teisėją, dar kartą iškėlė svarbų klausimą: ar teisėjai, teismo darbuotojai, nukentėję asmenys ir kiti proceso dalyviai gali jaustis saugūs tiek ieškodami teisingumo, tiek vykdydami tiesiogines savo pareigas? Šis išpuolis prieš teisėją atskleidė rimtas saugumo spragas teisinėje sistemoje, keliančias pavojų ne tik teisėjams, bet ir prokurorams, advokatams, teismų darbuotojams bei lankytojams. Ką daryti, kad panašių situacijų būtų išvengta? Kokios priemonės būtinos norint užtikrinti teisėjų, teisingumo įstaigų darbuotojų ir lankytojų saugumą? Kokių priemonių imtasi iki šiol? Apie tai kalbamės su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininke, Teisėjų tarybos sekretore Viktorija Šelmiene.Gali būti ir taip – darbuotojas yra pareigingas, įgyvendina darbines užduotis, neturi darbo drausmės pažeidimų, bet komandą jo elgesys veikia neigiamai. Tokius žmones kolegos ir darbdaviai linkę vadinti „toksiškais darbuotojais. Turint galvoje, kad tarp darbdavio pareigų yra ir pareiga efektyviai spręsti darbuotojų konfliktus bei užtikrinti darbo aplinkos harmoniją, ką daryti, kai suprantame, jog nėra kito kelio, tik atsiveikinti su tokiu darbuotoju? Kaip ,nepažeidžiant įstatymų,atsisveikinti su „toksiškais darbuotojais“? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė.Lietuvoje pavėžėjai įprastai dirba pagal individualią veiklą, o ne pagal darbo sutartį. Pastebima, kad tai darbuotojams kelia daugiau grėsmių nei privalumų. Teisininkai sako, kad skaitmeninės darbo platformos (programėlės, kurios sujungia paslaugų teikėjus su klientais) sukuria prieštaringas darbo santykių formas ir trikdo tradicinį darbo organizavimą. Taip pat šis verslo modelis apriboja darbuotojų teisę naudotis darbo apsauga. Tad kodėl šie darbo santykiai grindžiami savarankišku darbu, o ne darbo sutartimi? Pokalbis su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesore Ligita Gasparėniene.Ved. Artūras Matusas

Ver todos los episodios